Čia rodomas oficialus upės ilgis. Mūsų paskaičiuotas upės ilgis dažnai skiriasi nuo oficialaus. Mes skaičiuojame upės ilgį pagal nubrėžtą upės kreivę žemėlapyje. Neatitikimai egzistuoja dėl skirtingos upės pradžios vietos ar skirtingos upės kreivės per ežerus ir užtvankas.
Tai bene ilgiausia upė, visa tekanti Lietuvos teritorijoje. Aukštupyje Šventoji teka per daugybę ežerų; jos versmėmis gyvi Samanio ir Beržinio ežerėliai netoli Dūkšto. Upės nuotėkis per metus mažai keičiasi, tačiau atskiruose ruožuose jis priklauso nuo Antalieptės HE ir Kavarsko siurblinės darbo. Ties Kavarsku dalis Šventosios vandens dirbtiniu kanalu nukreipiama į Nevėžį, todėl sausringą vasarą, tuo metu, kai elektrinė nedirba, o siurblinė veikia, upės ruožai žemiau Antalieptės ir Kavarsko labai nusenka. Taigi plaukiant reikia derintis prie minėtų jėgainių darbo.
Be minėtų dviejų jėgainių bei keleto išgriautų buvusių malūnų užtvankų, Šventojoje pasitaiko pavienių akmenuotų rėvų. Todėl, pasirinkus šį pažintiniu požiūriu įdomų maršrutą, keliauti geriausia su turistine baidare.
Šventosios aukštupyje kelionę pradėti galima Luodžio ežeru nuo Salako miestelio. Upės ruožu aukščiau — tarp Dūkšto ir Luodžio ežerų — sausą vasarą sunku plaukti. Žemiau keliauti galite pradėti arba nuo Dusetų, arba nuo Užpalių, arba nuo Anykščių–Svėdasų kelio tilto, arba nuo Kavarsko ir t. t.
Paskaičiuotas nuolydis naudoja EU skaitmeninio reljefo modelio (EU-DEM, 25 m rezoliucija) duomenis. Kadangi modelis matuoja vidutinį paviršiaus aukštį 25×25 m gardelėje, jis negali tiksliai atspindėti siaurų upių slėnių gylio — todėl aukščių skirtumas ir nuolydis dažnai būna mažesni nei tikrovėje.
Šaltinis: LHMT · Vandens lygis matuojamas nuo stoties nulinio žymens — neigiamos reikšmės yra įprastos. · VMS = vandens matavimo stotis