Šeit parādīts oficiālais upes garums. Mūsu aprēķinātais upes garums bieži atšķiras no oficiālā. Mēs aprēķinām upes garumu pēc kartē uzzīmētās upes līnijas. Atšķirības pastāv dažādu upes sākuma vietu vai upes līniju dēļ caur ezeriem un aizsprostiem.
Tai bene ilgiausia upė, visa tekanti Lietuvos teritorijoje. Aukštupyje Šventoji teka per daugybę ežerų; jos versmėmis gyvi Samanio ir Beržinio ežerėliai netoli Dūkšto. Upės nuotėkis per metus mažai keičiasi, tačiau atskiruose ruožuose jis priklauso nuo Antalieptės HE ir Kavarsko siurblinės darbo. Ties Kavarsku dalis Šventosios vandens dirbtiniu kanalu nukreipiama į Nevėžį, todėl sausringą vasarą, tuo metu, kai elektrinė nedirba, o siurblinė veikia, upės ruožai žemiau Antalieptės ir Kavarsko labai nusenka. Taigi plaukiant reikia derintis prie minėtų jėgainių darbo.
Be minėtų dviejų jėgainių bei keleto išgriautų buvusių malūnų užtvankų, Šventojoje pasitaiko pavienių akmenuotų rėvų. Todėl, pasirinkus šį pažintiniu požiūriu įdomų maršrutą, keliauti geriausia su turistine baidare.
Šventosios aukštupyje kelionę pradėti galima Luodžio ežeru nuo Salako miestelio. Upės ruožu aukščiau — tarp Dūkšto ir Luodžio ežerų — sausą vasarą sunku plaukti. Žemiau keliauti galite pradėti arba nuo Dusetų, arba nuo Užpalių, arba nuo Anykščių–Svėdasų kelio tilto, arba nuo Kavarsko ir t. t.
Aprēķinātais slīpums izmanto ES digitālā reljefa modeļa (EU-DEM, 25 m izšķirtspēja) datus. Tā kā modelis mēra vidējo virsmas augstumu katrā 25×25 m šūnā, tas nevar precīzi attēlot šauru upju ieleju dziļumu — augstuma starpība un slīpums bieži ir mazāki nekā īstenībā.
Avots: LHMT · Ūdens līmenis tiek mērīts no stacijas nulles atzīmes — negatīvas vērtības ir normālas. · VMS = ūdens mērīšanas stacija