Čia rodomas oficialus upės ilgis. Mūsų paskaičiuotas upės ilgis dažnai skiriasi nuo oficialaus. Mes skaičiuojame upės ilgį pagal nubrėžtą upės kreivę žemėlapyje. Neatitikimai egzistuoja dėl skirtingos upės pradžios vietos ar skirtingos upės kreivės per ežerus ir užtvankas.
Tai didžiausias Ventos intakas. Aukštupyje upė teka per ežerus (Paršežerį, Lūkstą, Biržulį), tyvuliuojančius Varnių apylinkėse. Daugelyje ruožų jos nuolydis viršija 1 m/km. Todėl Virvyčia yra viena iš sunkesnių upių plaukimui laiveliais.
Nuotėkio metinius svyravimus mažina aukštupio ežerai. Todėl, renkantis maršrutą Žemaitijoje nelietingu metu, galima tikėtis, kad Virvyčioje vandens bus pakankamai. Tuo metu kitos Žemaitijos upės gali būti per seklios.
Pavasarį ar kitu lietingu metu kelionę galima pradėti Virvyčios aukštupyje, nuo Lūksto ežero. Tačiau per toliau esantį Biržulio ežerą paprastai sunkoka būna plaukti (trukdo užkamšos, sunku orientuotis protakose). Todėl dauguma vandenininkų žygį pradeda nuo Varnių–Pavandenės kelio tilto arba Janapolės. Čia upė jau gana gili.
Pagrindinės upės kliūtys: sraunumos, akmenuotos rėvos, staigūs vingiai su stipria srove, užvartos, išgriautų užtvankų slenksčiai, veikiančių jėgainių užtvankos, pro kurias plaukimo priemones reikia nešti. Maršrutą siūlome tik pradinį patyrimą turintiems vandens turizmo mėgėjams.
Paskaičiuotas nuolydis naudoja EU skaitmeninio reljefo modelio (EU-DEM, 25 m rezoliucija) duomenis. Kadangi modelis matuoja vidutinį paviršiaus aukštį 25×25 m gardelėje, jis negali tiksliai atspindėti siaurų upių slėnių gylio — todėl aukščių skirtumas ir nuolydis dažnai būna mažesni nei tikrovėje.