Čia rodomas oficialus upės ilgis. Mūsų paskaičiuotas upės ilgis dažnai skiriasi nuo oficialaus. Mes skaičiuojame upės ilgį pagal nubrėžtą upės kreivę žemėlapyje. Neatitikimai egzistuoja dėl skirtingos upės pradžios vietos ar skirtingos upės kreivės per ežerus ir užtvankas.
Tai dešinysis Nemuno intakas, tekantis nuo Žemaičių aukštumos, todėl jos nuolydis pastebimai didesnis. Jūros baseine nėra ežerų, čia iškrinta daugiau kritulių (vidutiniškai per metus 750–800 mm, o Lietuvos vidurkis — 600 mm). Smarkūs potvyniai Jūrai būdingi ne tik per pavasario polaidį, bet ir vasarą po didesnių liūčių.
Aukštupyje slėnys lėkštas, o žemiau dešiniojo intako Letauso upė pradeda leistis nuo Žemaičių aukštumos: slėnis palengva gilėja, krantai vietomis skardingi.
Jūros aukštupio ir vidurupio nuotėkis nėra didelis. Jį smarkiai (beveik dvigubai) papildo dviejų didesnių intakų — Akmenos ir Šešuvies — vandenys.
Kadangi Jūroje yra kliūčių (akmenuotos rėvos, išgriautų užtvankų slenksčiai), plaukti ja rekomenduojama tik pradinį patyrimą turintiems vandens turistams.
Aukštupyje kelionę patogu pradėti nuo Rietavo. Čia yra kanalizuotas upės ruožas. Tauragėje Jūra patvenkta 3 m aukščio užtvanka, kurios patvanka tęsiasi 6 km. Žemiau Šešuvies žiočių (36 km) srovė sulėtėja, slėnys išsiplečia, Jūra lėtai srūva į Nemuną.
Paskaičiuotas nuolydis naudoja EU skaitmeninio reljefo modelio (EU-DEM, 25 m rezoliucija) duomenis. Kadangi modelis matuoja vidutinį paviršiaus aukštį 25×25 m gardelėje, jis negali tiksliai atspindėti siaurų upių slėnių gylio — todėl aukščių skirtumas ir nuolydis dažnai būna mažesni nei tikrovėje.
Šaltinis: LHMT · Vandens lygis matuojamas nuo stoties nulinio žymens — neigiamos reikšmės yra įprastos. · VMS = vandens matavimo stotis