Čia rodomas oficialus upės ilgis. Mūsų paskaičiuotas upės ilgis dažnai skiriasi nuo oficialaus. Mes skaičiuojame upės ilgį pagal nubrėžtą upės kreivę žemėlapyje. Neatitikimai egzistuoja dėl skirtingos upės pradžios vietos ar skirtingos upės kreivės per ežerus ir užtvankas.
Kaip aukštaičiams Šventoji, suvalkiečiams Šešupė, taip dzūkams sava upė yra Merkys, gražus ir mielas, neatskiriamas nuo šio dainų ir padavimų krašto, žydra juosta vingiuojantis pačiu Dzūkijos viduriu.
Tai viena iš populiariausių upių tarp Respublikos vandens turistų. Kelionių mėgėjus vilioja skaidrus, neužterštas vanduo ir miškingos pakrantės. Lengvais laiveliais, baidarėmis galima plaukti nuo Tabariškių (182 km) lietingu periodu. Sausą vasarą rekomenduotina žygį pradėti nuo Jašiūnų (144 km).
Ties Baltosios Vokės gyvenviete (119 km) Merkys patvenktas užtvanka, kuri nukreipia didžiąją dalį Merkio vandens į Merkio–Vokės kanalą. Žemiau užtvankos 6 km seklioje vagoje yra daug medžių užvartų, užkamšų. Sausą vasarą šį ruožą įveikti gan sunku.
Toliau įsilieja keletas intakų, Merkio vandeningumas padidėja. Ties Valkininkais įteka didelis intakas Šalčia (89 km). Merkys vėl tinka kelionei visomis plaukimo priemonėmis. Jei iki Merkio turistams patogiau vykti traukiniu, rekomenduojame kelionę pradėti nuo Pamerkio kaimo (7 km), kur stoja Vilniaus–Varėnos krypties dyzeliniai traukiniai.
Merkio tėkmė negreita, kliūčių beveik nėra, tik žemiau kairiojo intako Ūlos žiočių yra keletas sraunių rėvų. Todėl ši upė labai patogi poilsio ir šeimos turizmui.
Merkys įteka į Nemuną ties Merkine.
Paskaičiuotas nuolydis naudoja EU skaitmeninio reljefo modelio (EU-DEM, 25 m rezoliucija) duomenis. Kadangi modelis matuoja vidutinį paviršiaus aukštį 25×25 m gardelėje, jis negali tiksliai atspindėti siaurų upių slėnių gylio — todėl aukščių skirtumas ir nuolydis dažnai būna mažesni nei tikrovėje.
Šaltinis: LHMT · Vandens lygis matuojamas nuo stoties nulinio žymens — neigiamos reikšmės yra įprastos. · VMS = vandens matavimo stotis