Čia rodomas oficialus upės ilgis. Mūsų paskaičiuotas upės ilgis dažnai skiriasi nuo oficialaus. Mes skaičiuojame upės ilgį pagal nubrėžtą upės kreivę žemėlapyje. Neatitikimai egzistuoja dėl skirtingos upės pradžios vietos ar skirtingos upės kreivės per ežerus ir užtvankas.
Venta savo vandenis plukdo nuo Žemaitijos aukštumų per Latviją ir įteka į Baltijos jūrą ties Ventspiliu. Tai viena iš didžiausių Žemaitijos upių. Jos aukštupyje mažai ežerų. Panašiai kaip ir Minijos, jos nuotėkis per metus smarkiai svyruoja.
Aukštupyje kelionę galima pradėti nuo Užvenčio–Pašilėnų–Kuršėnų kelio tilto per Ventą. Iš pradžių upė siaura, sekli, tėkmė greita. Tačiau, įsiliejus keletui intakų (Knituoja, Ušna, Varmė, Šatrija), Ventos nuotėkis padidėja kelis kartus, srovė sulėtėja, ir kelionė darosi monotoniška.
Ventos tėkmė lėta. Tik jos atkarpos tarp Ringuvos ir Suldupio intakų (apie 30 km) nuolydis didesnis, pasitaiko akmenuotų rėvų, slenksčių. Kituose ruožuose kliūčių nėra (išskyrus išgriautas ar dar tebesančias jėgainių užtvankas).
Dažnai turistai kelionę Venta pradeda nuo Kuršėnų miestelio.
Paskaičiuotas nuolydis naudoja EU skaitmeninio reljefo modelio (EU-DEM, 25 m rezoliucija) duomenis. Kadangi modelis matuoja vidutinį paviršiaus aukštį 25×25 m gardelėje, jis negali tiksliai atspindėti siaurų upių slėnių gylio — todėl aukščių skirtumas ir nuolydis dažnai būna mažesni nei tikrovėje.
Šaltinis: LHMT · Vandens lygis matuojamas nuo stoties nulinio žymens — neigiamos reikšmės yra įprastos. · VMS = vandens matavimo stotis