Siin kuvatakse ametlik jõe pikkus. Meie arvutatud jõe pikkus erineb sageli ametlikust. Me arvutame jõe pikkuse kaardile joonistatud jõe kõvera alusel. Erinevused tulenevad erinevatest jõe alguskohtadest või jõe kõveratest läbi järvede ja tammide.
Venta savo vandenis plukdo nuo Žemaitijos aukštumų per Latviją ir įteka į Baltijos jūrą ties Ventspiliu. Tai viena iš didžiausių Žemaitijos upių. Jos aukštupyje mažai ežerų. Panašiai kaip ir Minijos, jos nuotėkis per metus smarkiai svyruoja.
Aukštupyje kelionę galima pradėti nuo Užvenčio–Pašilėnų–Kuršėnų kelio tilto per Ventą. Iš pradžių upė siaura, sekli, tėkmė greita. Tačiau, įsiliejus keletui intakų (Knituoja, Ušna, Varmė, Šatrija), Ventos nuotėkis padidėja kelis kartus, srovė sulėtėja, ir kelionė darosi monotoniška.
Ventos tėkmė lėta. Tik jos atkarpos tarp Ringuvos ir Suldupio intakų (apie 30 km) nuolydis didesnis, pasitaiko akmenuotų rėvų, slenksčių. Kituose ruožuose kliūčių nėra (išskyrus išgriautas ar dar tebesančias jėgainių užtvankas).
Dažnai turistai kelionę Venta pradeda nuo Kuršėnų miestelio.
Arvutatud kalle kasutab EL digitaalse kõrgusmudeli (EU-DEM, 25 m eraldusvõime) andmeid. Kuna mudel mõõdab keskmist pinnakõrgust igas 25×25 m ruudus, ei suuda see täpselt kajastada kitsaste jõeorgude sügavust — kõrguste vahe ja kalle on sageli väiksemad kui tegelikkuses.
Allikas: LHMT · Veetaset mõõdetakse jaama nullmärgist — negatiivsed väärtused on normaalsed. · VMS = veetaseme mõõtmise jaam